Visa informacija apie vėjo elektrines Kauno, Kėdainių ir Raseinių rajonų gyventojams
Užduok rūpimą klausimąTurite klausimų ar neramu dėl planuojamo projekto? Pasikalbėkim
Trumpai apie projektą
Kauno, Kėdainių ir Raseinių rajonuose planuojama statyti apie 30 vėjo elektrinių. Šiuo metu tiriama teritorija, siekiant išsiaiškinti, ar vėjo energetikos plėtra čia įmanoma.
Projektą įgyvendinus pilna apimtimi, jis kasmet generuos apie 2 mln. eurų papildomų lėšų savivaldybės biudžetui bei bendruomenėms.
Kiek vėjo jėgainių ir kur bus statomos?
Tiriamos 49 potencialios vietos vėjo turbinoms, bet pastatyti numatyta apie 30 elektrinių plačiai išdėstytų 4300 hektarų teritorijoje.
Tiriama daugiau nei planuojama statyti tam, būtų galima rasti geriausias vietas, nedarančias reikšmingo poveikio aplinkai, paukščiams bei tinkamas gyventojams.
Projekte planuojama statyti moderniausias egzistuojančias vėjo elektrinės, kas reiškia, kad jos gamina daugiau energijos, skleidžia mažiau garso ir visomis prasmėmis yra tobulesnės
Šiuo metu analizuojame teritoriją, siekdami išsiaiškinti, ar joje įmanoma vėjo energetikos plėtra.
Teritorijos pasiskirstymas:
Naudos gyventojams ir bendruomenei
KOMPENSACIJOS GYVENTOJAMS: 100 EURŲ UŽ HEKTARĄ
Visų sklypų ar sklypo dalių, esančių apie 300 metrų (45 dB) spindulio zonoje nuo vėjo elektrinės, savininkams (ir fiziniams asmenims, ir juridiniams asmenims bei žemės ūkio bendrovėms) bus mokama po 100 eurų už hektarą kasmetinės kompensacijos. Šios kompensacijos bus periodiškai mokamos nuo vėjo elektrinės veikimo pradžios iki tol, kol numatyta elektrinė baigs savo darbą ir bus demontuota. Pabrėžiame, kad elektrinės stovės ant jau suderintų ir išnuomotų sklypų.
BENDRUOMENIŲ VEIKLOS FINANSAVIMAS: 757 tūkst. EUR KASMET
Vėjo elektrinių operatoriai Lietuvoje įstatymu yra įpareigoti finansuoti vietos bendruomenių veiklą 15 km spinduliu nuo vėjo malūnų parko, tokią kaip darželių ir mokyklų renovacija, kelių tvarkymas, takelių tiesimas, apšvietimo bei kitos infrastruktūros gerinimas.
NT MOKESTIS Į SAVIVALDYBĖS BIUDŽETĄ: 1,2 MLN. EUR KASMET
Projekto vystytojai įstatymo yra įpareigoti mokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Projektą įgyvendinus pilna apimtimi, tai sudarys 1 mln. eurų kasmet.
ATNAUJINTI KELIAI
Vystant vėjo elektrinių parką bendrovė atnaujins kelius projekto teritorijoje. Keliai yra tvarkomi vėjo jėgainės statybų metu: stiprinami, remontuojami lauko keliukai, kuriais važinėja ūkininkų technika tam, kad galėtų privažiuoti vėjo jėgaines aptarnaujantis transportas. Kartais tokie keliukai iš tikrųjų būna labai blogos būklės ir toks infrastruktūros gerinimas palengvina ūkininkų darbą.
Projekto eiga
Vėjo elektrinių parko vystymas skirstomas į kelis etapus: teritorijos nustatymą, sklypų tinkamumo nustatymą, poveikio aplinkai vertinimą bei prijungimą ir statybas.
- Visos preliminarios vėjo elektrinių vietos yra atokiai nuo gyvenamųjų pastatų.
- Vyks gyventojų, turinčių žemių numatytoje teritorijoje, informavimas registruotais laiškais.
- 2023 m. sausio mėnesį buvo pradėtas paukščių stebėjimas.
- 2024 m. pavasarį pradėtas poveikio aplinkai vertinimas, kuris truks apie vienerius metus.
- Gavus poveikio aplinkai vertinimą, jis viešinamas ir skelbiamas konkrečių turbinų vietų žemėlapis.
- Po poveikio aplinkai vertinimo, individualiai kalbamasi su gyventojais, kurių gyvenamosios paskirties pastatai yra 680 metrų spinduliu nuo planuojamos vėjo elektrinės.
- Tokiu atstumu gyvenamosios paskirties pastatus turintys žmonės turi suteikti raštišką leidimą elektrinei statyti, kitu atveju ji ten atsirasti negali.
- Gavus raštiškus sutikimus pradedamos statybos.
- Planuojama projekto vystymo pabaiga – 2028 m.
Sklypų tinkamumo nustatymas
Poveikio aplinkai vertinimas
Projektavimas
Prisijungimas ir statybos
Poveikis aplinkai
Poveikio aplinkai tyrimo metu:
- Atsakingos institucijos vertina projekto poveikį orui, klimatui, dirvožemiui, žemės gelmėms, kraštovaizdžiui, saugomoms teritorijoms, biologinei įvairovei, paveldui, materialinėms vertybėms, paukščiams ir šikšnosparniams bei visuomenės sveikatai.
- Tyrimo rezultatai turi būti suderinami su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Kultūros paveldo departamentu bei Valstybine saugomų teritorijų tarnyba.
- Poveikio paukščiams tyrimą vykdo Lietuvos ornitologų draugija.
- Modeliuojamas garso sklidimas ir šešėliavimas, įvertinama, ar garsas neperžengs esamų normų, o šešėlių nebus ilgiau nei 30 valandų per metus.
Kaip vėjo jėgainės veikia sveikatą ir aplinką?
Apie vėjo jėgainių įtaką žmonių sveikatai ir aplinkai padarytas ne vienas tyrimas, įrodantis, kad neigiamas poveikis neegzistuoja. Pavyzdžiui, neseniai Suomijos vyriausybės vykdytas 2 metus trukęs tyrimas įrodė, kad vėjo jėgainės neigiamo poveikio žmonių sveikatai neturi. Tyrimo metu mokslininkai rengė apklausas, taip pat naudojo garso įrašus ir laboratorinius tyrimus, tyrinėdami galimą poveikį žmonių, gyvenančių iki 20 km atstumu nuo vėjo jėgainių, sveikatai. Neigiamo poveikio nenustatyta.
Garsas
Natūralu, kad vėjo jėgainės skleidžia ir mechaninio, ir aerodinaminio pobūdžio garsą, kurį sukelia oro sruvenimas sparnais arba sparnų sukimasis apie stiebą. Vis dėlto svarbu suprasti tokio garso lygį. Vėjo jėgainės yra įrengiamos ne mažiau nei 300 m nuo gyvenamųjų pastatų (tik gavus rašytinį savininko sutikimą), o tokiu atstumu girdimas garsas siekia iki 40 dB ir atitinka šaldytuvo burzgimą. Pavyzdžiui, 10 m atstumu važiuojančio automobilio garso lygis yra apie 70 dB.
Infragarsas
Kitas diskusijas keliantis klausimas yra infragarsas – žmogui negirdimas garsas, kurio dažnis yra 1Hz – 20 Hz. Žmogaus ausis yra jautri garsui, kurio dažnis yra nuo 20Hz iki 20 000 Hz. Svarbu suprasti, kad savijautos sutrikimų gali atsirasti tik tada, kai žmonių buvimo vietose infragarsas viršija 120 dB lygį. Tačiau tokio stiprumo infragarso vėjo jėgainės nesukelia. Minėto Suomijos tyrimo metu nerasta jokių įrodymų, kad vėjo jėgainių skleidžiami virpesiai kaip nors veikia širdies darbą.
Šešėlis
Nerimo gyventojams kelia ir vėjo turbinų metamas šešėlis. Saulėtomis dienomis vėjo turbinos menčių sukimąsi lydi judantys šešėliai. Dėl to vėjo jėgainės projektuojamos taip, kad sudarytų kuo mažesnį diskomfortą aplink gyvenantiems žmonėms, augalams ir gyvūnams, o pats šešėliavimas yra momentinis ir įrodyta, kad neigiamos įtakos aplinkai nedaro. Be to, šiuo metu vykstančio poveikio aplinkai vertinimo metu turbinų statymo zonos modeliuojamos taip, kad gyvenamųjų namų šešėliavimas neviršytų 30 valandų per metus trunkančio šešėlio.
Poveikis gamtai
Tiriant galimą vėjo jėgainių įtaką laukiniams žvėrims (stirnoms, kiškiams), naminiams gyvuliams (karvėms ir arkliams), nenustatyta, kad būtų sukeliamas neigiamas poveikis. Be to, paukščių susidūrimo su turbinomis rizika yra vertinama kaip labai maža: dauguma paukščių laikosi už rotatoriaus zonos, nes skraido arba virš jos (keliaudami) arba po ja (perėjimo laikotarpiu).
Vėjo energetikos vystytojų bendradarbiavimas su bendruomenėmis
Vystydami vėjo energetikos parkus prisidedame prie vietinių bendruomenių augimo ir veiklos, esame atviri Kauno raj. bendruomenių iniciatyvoms!
Kokį poveikį mano dirbamai žemei darys vėjo elektrinė?
Tyrimais įrodyta, kad dirbamoje žemėje stovinti vėjo jėgainė kuria naudas ir ūkininkų derliui. Besisukanti vėjo jėgainė, maišanti orą aplink, pavasarį gali apsaugoti ir nuo dirvos paviršiuje susidarančių šalnų, o karštomis vasaros dienomis išmaišyti didžiulę kaitrą susidarančią žemės paviršiuje.
Tai įrodo ir skirtingi atlikti tyrimai. Pavyzdžiui, Tengjiao Chen iš Ilinojaus universiteto tyrime nagrinėjama, kaip vėjo jėgainės gali paveikti žemės ūkio derlių per mikroklimato poveikį. T.Chen tyrimo rezultatai nustatė, kad vėjo energijos plėtra turi reikšmingą teigiamą poveikį netoliese esančių pasėlių derliui – nurodoma, kad 50 MW galios vėjo parkas, sojų pupelių ir kukurūzų derlių atitinkamai padidino 1,3% ir 2,4%. Taip pat tyrimo rezultatai rodo, kad dideli vėjo parkai 2,2–2,6% sumažino ekstremalios temperatūros dienų skaičių auginamų kultūrų vegetacijos metu (kai dienos oro temperatūra yra daugiau nei 30 °C), tad tokie mikroklimato pokyčiai buvo pagrindinis derliaus gausėjimo veiksnys.
Ar visoje Europoje vykdoma tokia vėjo energetikos plėtra kaip Lietuvoje?
Vėjo jėgainių tankis Lietuvoje, skaičiuojant įrengtų vėjo jėgainių galią, tenkančią vienam kvadratiniam kilometrui šalies teritorijos, siekia apie 15,7 kW kvadratiniam kilometrui.
Net įgyvendinus ambicingiausius vėjo energetikos plėtros projektus Lietuvoje optimistiškiausio scenarijaus atveju šis tankis nesieks 100 kW kvadratiniam kilometrui. Palyginimui, Vokietijoje 2022 metų pabaigoje vėjo elektrinių tankis siekė 162,5 kW kvadratiniam kilometrui, kai planuojama vėjo energetikos sausumoje tankį iki 2030 metų, padidinti dvigubai – iki maždaug 320 kW/kvadratiniam kilometrui.
Naujienos
Vėjo jėgainių parko planavimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, jame itin svarbų vaidmenį atlieka ir vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimas. Būtent šiame etape yra aiškinamasi, ar planuojamos vėjo elektrinės nekenks vietos paukščiams. Kaip tai daroma ir kokiais atvejais vėjo elektrines statyti leidžiama, pasako Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis. „Kai...
Vėjo elektrinių plėtra visoje Lietuvoje vyksta gana aktyviai, tačiau tai visuomenei yra vis dar pakankamai nauja ir mažai pažinta technologija. Būtent dėl to žmonėms kyla daug klausimų, o vieni svarbiausių – ar vėjo elektrinės daro poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai? Nors Lietuvoje dar pakankamai nauja, Vakarų Europoje vėjo energetika yra...
Vėjo energetikos plėtra aktyviai vyksta visoje Lietuvoje ir viena svarbiausių tokių projektų vystymo dalių yra poveikio aplinkai vertinimas. Vis dėlto daugeliui tai skamba kaip burtažodis, kurio prasmė iki galo nėra aiški. Tad kas yra poveikio aplinkai vertinimas, kas jį vykdo, kaip tai vyksta ir kas yra tiriama? Kas yra poveikio...
Apie vystytoją
Bendrovė „Evecon“ – atsinaujinančios energijos ir energijos kaupimo sprendimų lyderė Baltijos šalyse.
„Evecon“ aktyviai vysto saulės ir vėjo elektrines bei energijos kaupimo sistemas visose trijose Baltijos valstybėse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Įmonė tiki, kad tvari energetika turi būti kuriama ne tik efektyviai, bet ir atsakingai. Todėl kiekvieno projekto pagrindą sudaro konstruktyvūs susitarimai bei glaudus bendradarbiavimas su savivaldybėmis, bendruomenėmis ir kitomis suinteresuotomis šalimis.
Mūsų projektai apima ir elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, ir pažangias baterijų sistemas, kurios padeda užtikrinti tinklo stabilumą ir efektyvesnį energijos panaudojimą.
Mūsų tikslas – ne tik tiekti žaliąją energiją, bet ir užtikrinti, kad vystomi parkai kurtų ilgalaikę vertę regionams. Siekiame, kad mūsų veikla skatintų ekonominį augimą, stiprintų vietines bendruomenes bei prisidėtų prie nacionalinių klimato tikslų įgyvendinimo.
„Vėjo energetika šiandien yra vienas kertinių Lietuvos nacionalinės energetikos strategijos ramsčių. Tai – kryptis, kuri padeda mums tapti energetiškai nepriklausomais, stiprinti nacionalinį saugumą ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.
Vystydami vėjo jėgainių parkus dirbame labai atsakingai. Tinkamas vietas jėgainėms renkamės tik atlikę išsamius tyrimus – aplinkosauginius, inžinerinius, socialinius. Dirbame kartu su vietos bendruomenėmis, kad sprendimai būtų priimami atvirai, pagrįstai ir su abipuse pagarba.
Džiaugiamės, kad į šiuos projektus aktyviai investuoja mūsų partneriai iš NATO šalių. Tai labai svarbu – nes kai sąjungininkai investuoja į mūsų infrastruktūrą, energetiką, ilgalaikę plėtrą, jie tampa dar labiau suinteresuoti mūsų saugumu. Klausimas, ar tokios šalys mus gintų, tampa retorinis – juk jos jau čia, jau dalyvauja mūsų stiprinime.
Vėjo energetika – tai ne tik apie elektrą. Tai – apie atsparumą, tarptautinį bendradarbiavimą, pažangą ir atsakomybę. Kiekviena jėgainė – tai žingsnis į stipresnę, saugesnę ir tvaresnę Lietuvą,“– komentuoja projektų vadovas Darius Narmontas
